„Niekada“
Nebandžiau griaut kalnų,
Kurių nesukūriau.
Nebandžiau būt dangum,
Juk tik medis esu.
Nenorėjau paukščio laisvės,
Norėjau vėjo,
Kurį retai jaučiu.
Gaivų rytą
Saulės nematyt,
Tik kvapą pajust,
Kad galėčiau
Iš vietos pajudėt.
Mano lapai
Pūstys tylias gatves,
Kuriom ėjau kažkada
Tik aš.
Dabar pilna šiukšlių,
Šaknys purvinos nuo žemės,
Pupsau po langais,
Prašydamas
Giliau įkvėpt Tavęs...
Odeta
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą